VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20150827

Tinan Atus Lima: KAPITULU 15 - FUNU CAILACO (1725-1726)

500 ANOS – TINAN ATUS LIMA  Emar Timor Ho Malae Mutin Hasoru Malu  
Dom Carlos Filipe Ximenes Belo

KAPÍTULU 15.º - FUNU CAILACO (1725-1726)

Kona ba revolta boot ne’ebé liurai hosi Loro-Monu sira halo hasoru malae mutin, Padre Artur Basilio de Sá, hakerek livro ida, ho título: “A Planta de Cailaco 1927” (1949). Planta ne’e, dezeñu ida ne’eb’e ema goes ida mak pinta kona ba assaltu forsas governu halo hasoru asuwain Loru-monu iha foho Cailaco (Kailaku).

Ita hatene ona katak governador Jácome Morais de Sarmento (1706-1710) haruka kobra imposto. Reinu hotu-hotu selu imposto atu defende Prasa Lifau. Reinu balu la konkorda. Liurai balu mos la konkorda ho governador António d’Albuquerque Coelho (1722-1725) ne’ebé duni sai hosi Lifau amo Bispo Dom Frei Manuel de Santo António.

Iha tinan 1719, liurai Camanasse halibur liurai balu iha ne’ebá atu estabelese aliança (saun). Sira oho asu aman makerek ida (mutin-mean); hafoin sira hemu asu ne’e nia ran kahur ho tua mutin; tuir mai sira kombina atu duni sai malae portugés hosi Timor; sira hakarak duni sai mos amo lulik dominikanu no sobu uma kreda no kapela; duni sai mos ema hosi Larantuka.

Iha tinan 1722, reinu Luca háu revolta hasoru governu. Entretantu, governador António d’Albuquerque Coelho haruka kapitaun Joaquim de Matos no soldado sira atu hahú kobraba kobra imposto iha reinu sira, iha Província do Servião. Maibé, Liurai Lolotoe la simu ordem governu nian, no duni Kapitaun Joaquim to’o Batugadé. Liurai Camanasse revolta, hodi hamriik funu hasoru governu: Nia bolu liurai sira hosi Lamaquito (ou Lamak-Hituka, Bobonaro), Lolotoy, Caelaco, Lohitu (Leo-hitu), Sanier (Sanir), Atsave (ka Atesabe), Lâmean (Lei-Mean), Asafonara, Dirivate (Diribate), no Hera-Mera, Nusadilla, Clora, Letipho (Letefoho), Marobo, no seluk tan. Liurai “revoltosos” sira ne’e iha planu atu harii iha Timor impériu tolu: Sonobai (Sombai), Camanasse, We-Hali.

Funu hahú iha tinan 1725, iha Cailaco. Liurai sira ne’ebá hetan tulun hosi Dom Francisco Hornay, hosi Oe-Kusi no ema Larantuka.

Funu-nain timor hahú sobu uma-reda, harahun estátua no kruz, naok no sobu sasán misa nian, oho amo lulik nain rua: padre Manuel Roiz no padre Manuel Vieira, no sarani barak.

Entretantu to’o iha Liafau Governador António Moniz de Macedo (1726-1728). Liurai balu, hanesan Dom Francisco Hornay haakrak buka paz (maibé laran rua-rua ka finjidu), ba “presta vassalagem” ba governador foun. Maibé, liurai balu halibur ema funu-na’in rihun haat (4.000), hodi ba monta kuartel-jeneral iha foho Cailaco, hanesan reinu Lamaquito no Caelaco. Liurai Cailaco naran Dom Aleixo no Dato Laku-Mali sai hanesan ulun boot ka comandante ba revolta hasoru malae mutin..

Haree ba situasaun ida ne’e, governu husu liurai balu atu funu hasoru “revoltosos” sira: reinu Maubara ho nia liurai Dom Francisco Xavier; reinu Viqueque ho nia liurai, Dom Vasco dos Santos Pinto; reinu Samoro ho nia liurai Dom Bernardo Sarmento.

Iha fulan outubro 1926, governu haruka kapitaun Joaquim de Matos, hosi Batugadé, no kapitaun Gonçalo de Magalhães, hosi Dili, atu komanda forsas hodi ba assalta Cailco.

Reinu sira ne’ebé funu hasoru “ koligasaun Caelaco-Lamaquito”, iha foho Cailaco mak tuir mai ne’e:

  1. Viqueque: Liurai Dom Vasco dos Santos Pinto, ho kapitaun-mor Dom Ventura da Costa dos Remédios; ho soldado rihun ida atus rua (1.200); 
  2. Reino Claco: Liurai koronel Dom Belchior Fernandes; 
  3. Reino Allas: Liurai coronel Dom Miguel de Sousa Tavares 
  4. Reinu Manufahi: Liurai Koronel Dom Duarte da Costa Souto Maior; 
  5. Reinu Samoro: Liurai Koronel Dom Bernardo Sarmento, ho soldado na’in 900. 
  6. Reinu Laclut:, liurai Dom João da Fonseca. 
  7. Reinu Ai-foi: Liurai Dom Domingos da Costa, ho soldado na’in 30. 
  8. Reinu Suai: Liurai Dom Baltazar Lopes, sargento-mor, ho soldado na’in 600. 
  9. Reinu Motael: Liurai Dom Gregório Roiz Pereira, tenente-koronel, ho soldado na’in 500. 
  10. - Reinu Liquiçá: Liurai Dom Gregório, sargento-mor, ho soldado na’in 100. 
  11. - Reinu Calcuc: Liurai Dom Paulo de Cáceres, ho soldado na’in 60. 
  12. - Reinu Laicor: Liurai Dom Carlos, h oso soldado nai’n 40. 
  13. - Reinu Manatuto: Liurai Dom António Soares, ho soldado na’in 400. 
  14. - Reinu Vemasse: Liurai Cosme de Freitas, ho soldados na’in 900. 
  15. - Reinu Laleia: Liurai Salvador, ho soldado na’in 300. 
  16. - Reinu Sarau, Liurai Dom Álvaro da Costa, ho soldado na’in 80; 
  17. - Reinu Faturó: Liurai Dom Sebastião, ho soldados na’in 80. 
  18. - Reinu Luca: Liurai Dom António Aveiro do Amaral, ho soldado na’in 1.500. 
  19. - Reinu Dailor: Liurai Dom Álvaro de Sousa, ho soldado na’in 100.

Além de “moradores” timor oan sira ne’e, governu haruka tan kompañia sanulu resin sia (19), ho ema na’in 970. Forsa sira hosi governu inklui mos ofisial no soldado portugés, ema balu hosi Goa no Macau. Atu assisti tropas sira n’e, iha mos padre kapelaun ida: padre Vigário Dili nian.

(sei tutan tan)

Dom Carlos Filipe Ximenes Belo
Premiu Nobel da Paz 1996

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.