VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20150718

Tinan Atus Lima: KAPITULU 10 - Revolta Dahuluk Hasoru Autoridade Portuges

500 ANOS – TINAN ATUS LIMA  Emar Timor Ho Malae Mutin Hasoru Malu  
Dom Carlos Filipe Ximenes Belo

KAPÍTULU 10.º Revolta dahuluk (1.ª) hasoru autoridade portugés

Iha fulan maio tinan 1697, hakerek-na’i anonimu ida iha Lifau haruka surat ba Vice-rei iha Goa, hodi hato’o buat oin oin nebé akontese iha Timor no Flores.

Iha surat ne’e, nia konta buat barak kona ba ukun-na’in sira iha illa rua ne’bá. Nia mos ko’alia kona ba amo lulik dominikau sira nia moris no serbisuu. Istoriador portugés Artur Tedoro de Matos haktuir katak, surat ne’e, bele sai hosi autoridade sira ne’ebé la gosta Igreja ou amo lulik sira; bele mos hosi ema ne’ebé hakarak duni moris tuir relijian katolika lólós, na hakark halokon lisan no hahalok aat ne’ebé mosu iha rai misaun, iha Solor no Timor.

Iha kapitulu ida ne’e, ita haree uluk situasaun sivil ka politika.

Iha tinan 1693-1697, ba dala uluk liurai sira hosi Flores no lirai sira hosi Timor teci lia no hametin loro-san (aliança) atu duni sai governdor António Pimentel Mesquita.

Hakarek-na’in anónimu ne’e, haktuir katak bainhra capitão-mor António Hornay mate tiha, sa’e fali hanesan capitão-mor, matebian nia alin Franscico Hornay (1693). Tuir surat ne’e, sira dehan katak Francisco Hornay, la hanesan nia maun: nia ema ida ke brutu, ema fak, folin laek, la tuir lei no justisa. Francisco Hornay mate iha tinan1696. Atu troka matebian ida ne’ebá, vice-rei, la foti tan capitão-mor, maibé, foti governador ba Solor ho Timor. Governador foun mak António Mesquita Pimentel, ne’ebé to’o Lifau iha fulan fevereiro 1696. Iha loron 25 fulan ne’ebá nia simu “posse”. Durante nia governu, António Pimentel la ukun tuir lei no direito: nia halo kontratu ho ai-kamlei, haruka oho liurai Ade (Vemasse) Cosmos Soares. Haruka oho mos liurai António Hornay nia oan mane, naran Pedro Hornay no dato rua; nia hadau rikusoin hosi António Hornay nia kaben (faluk). Tanba hahalok hira ne’e, liurai sira hosi Flores no Timor hanoin atu duni sai nia.

De facto, liurai hosi Flores no Timor hala nanis loro-san (aliansa) atu hili Domingos da Costa, liurai Mateus da Costa nia oan mane, ba capitão-mor, atu ukun Timor ho Solor.

Domingos da Costa, ne’ebé hela iha Larantuka hakarak los atu sai capitão-mor; ba ne’e, nia buka apoio (support) hosi liurai Larantuka Dom Domingos Vieira, Liurai Sicca, Dom Pedro da Silva, no Capitão-mor Larantuca, Francisco Rebelo. Ata hametin lor-san, Sira halo juramentu iha krusifiksu ida nain oin no hemu em nia ran, hodi hakotu lia atu ba funu hasoru governu iha Timor. Sira mos hola desizaun hirak ne’e: sira lakohi simu tan governador sira ne’ebé vice-rei haruka; sira deside duni sai hosi timor ema portugés no malae mutin seluk; duni sai mos amolulik sira ne’ebé moris aat; sira mos deside atu la ko’alia tan ho ema malae mutin; tuir mai, sira kesi lia no halibur forsas atu ba funu iha Timor. Iha kombinasaun ne’e, amo lulik parókia Larantuka, Frei Pedro Mártir la simu buat hirak ne’ebá.

Amo lulik pároku Hera, frei Francisco Nazaré, bainhira nia rona kona ba movimentasaun ne’e, nia ba fó hatene autoridade sira iha Lifau. Hanesan konsequensia, governu haruka kompañia sanulu resin lima ho kilat hamutuk atus hiru (700) atu ba defenbde Prasa Lifau.

Entretantu, iha Rai Boot Timor, mosu mos hanoin atu halo aliansa ho liurai sira iha Flores atu hatun António Pimentel: ema hirak ne’e mak António Henriques, tenente dos Bellos, Gaspar Calaça, hosi Cotubaba, Liurai Mateus da Costa hosi Viqueque, ne’ebe sai comandante ba kompañia iha prasa Lifau. Hosi Larantuka Domin gos da Costa haruka mos surat ba, liurai Amabeno, liurai Sonobai, imperador Servião nia, no liurai Amameco.

Iha loron 4 fulan janeiro 1697, forsas Domingos da Costa tama iha portu Sicialy (dook hosi Lifau). Iha loron hitu (7), António Henriques, capitão dos Bellos, haruka ró-ahi no ai-hán ba tulun Domingos da Costa. .

Siik daudan katak ema timor ho Flores aut ataka Lifau, Governador Pimentel haruka kedas surat ida ba Domingos da Costa hodi husu: nia mai Timor atu halo saida. Domingos da Costa hatan ba governador, dehan katak nia mai atu ukun Timor, no husu nia atu entrega poder. Ho situasaun ida ne’e, António Pimentel, libur tiha ho tenente general Álvaro de Sousa, sargento-mor Aleixo Mendes, hamutuk ho kapitaun seluk, no katuas sira, iha amo lulik na’in rua sira oin, frei João da Graça, pároku Amameco nian, no frei António da Encarnação, vigariu Lifau nian, nia husu sira prontu ka lae atu defende Prasa Lifau. Maibé Liurai Viqueque, Mateus da Costa, haruka surat ida ba governador katak nia la prontu.

Haree ba katak nia la iha ona apoio, António Pimentel deside renunsía kargu governador nian, no entrega hikas ukun ba Amo lulik António da Madre Deus, superior Kristandade nian no representante koroa portugés nian iha Timor.

Iha loron tuir mai, Domingos da Costa tama iha Lifau, no simu duni poder hosi Frei António da Madre de Deus.

Dom Carlos Filipe Ximenes Belo

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.