VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20150716

500 ANOS – TINAN ATUS LIMA Emar Timor Ho Malae Mutin Hasoru Malu (Kapitulu 9: Amo lulik Jezuita ho Fransikanu iha Timor)

500 ANOS – TINAN ATUS LIMA  Emar Timor Ho Malae Mutin Hasoru Malu  
Dom Carlos Filipe Ximenes Belo

KAPÍTULU 9.º - Amo lulik Jezuita ho Fransikanu iha Timor

Iha tinan 1658, amo lulik jesuíta na’in rua serbisu iha illa Roti: padre João Nogueira S. J. ho padre Pêro Francisco S. J. (SJ=Societas Iesu). Tanba ema islam no olandés sira nia hahalok, sira na’in rua, deside sai hosi nebá no hala’o pregasaun iha reinu Luca. Sira sa’e korkora ba tun iha Ade (Vemasse). Kaisan, amo lulik na’in rua lá to’o sira Luca. Tanba liurai Ade haruka oho tiha jesuíta na’in rua ne’e. Iha tinan 1659, amo lulik jesuíta seluk, ema fransés, naran Germain Macret ne’ebé serbisu iha missaun reinu Makasa, nian, sa’e ró-ahi ba tun iha reinu Motael. Iha tempo badak ne’ebé nia hela iha nebá, padre Macret hanorin doutrina, fo sakramentu comunga ho konefsa no halo misa ba soldados sira hosi Larantuk ne’ebe ba akampa iha Dilly. Tempu ne’ebá, reinu Manatuto halo funu hasoru reinu Motael. Liurai hosi reinu barak husu atu Kompañia de Jezus haruka misionariu ba Timor, maibé, dominikanu sira la husik, ho razaun katak missaun sira iha Timor ne’e sira maka loke…ne’e duni pertense d’it ba sira!

Tinan sanulu liu tiha, amo lulik fransiskanu na’in rua ba hela fulan tolu iha Manatuto. Iha tinan 1669, frei Agostinho de São Pascoal, O.F.M no frei Juan de la Câmara O.F.M. (OFM=Ordo Fratrun Minorun / Ordem dos Frades Menores) sai hosi Manila, Filipinas atu ba rai Xina. Iha tempu nebá atu tama Xina, dalan mak liu hosi Macau. Siar sa’e ro-ai hosi Manila (Filipnas) ba Batavia (Jakarta). Besik ona Jawa, anin boot lori ró ba mosu iha illa Flores. Amo lulik na’in rua hela iha Larantuka fulan ida. Maibé, tan- ba dominikanu sira haree sira na’in rua matan la mos, fransikanu sira buka dalan atu liu ba Timor. Iha fulan abril 1670, sira to’o Cotubaba (Atabai); iha reinu ne’e, sira hein notísia Lifau. Tanba oficial portugés ida husu padre n’in rua ne’e atu ba fó assistensia espiritual ba soldados sira iha Manatuto, frei Agostinho ho frei Juan sa’e korokora ba Manatuto. Liu tiha loro walu (8), sira tama knua Manatuto. Iha tempo ne’ebá, amo lulik dominikanu ne’ebe´serbisu iha Misaun, bá tiha Luca. Fransikanu na’in rua hela iha Manatuto fulan tolu. Durante tempu ne’e, sira halo misa, hanorin doutrina no sarani ema. Ema ne’ebé sira sarani ba dala uluk, mak ema foin sa’e ida. Tuir mai, sira mos sarnai liurai Manatuto nai sobriñu, no hanaran nia António. Sira mos ba to’o Vemasse no sarani ema foin sa’e ida iha Ade.

Fransiskanu na’in rua hakerek kona ba situasaun iha Manatuto hanesan tuir mais ne’e: Timor rai ida nakonu ho ai-kameli; rai ne’ebá ne’e fahe ba reinu barak, ne’ebé funu hasoru malu beibeik; tanba funu, ema la halo uma iha rai-tetuk, maibé iha laletek no foho; timor oan sira lori tá (katana), diman no rama isin ho rama oan. Sira nia hatais mak ne’e: mane sira hatais hakfolik, liman karuk nakonu ho kolun ne’ebé balu halo ho osan mean, balu osan mutinn, balu ho marfim; iha kakorok, sira tara morteen no belak; sira kesi manu-fulun iha ulun; iha reen-toos, kesi kaibauk; iha ain lori kolun halo ho tali tahan no bibi-timur nia fulun. Feto sira uza tatuajen iha isin; feto sira hosi uma-kain dato nian, hatais tais-feto, no tau nahe tais ida iha kabás leten. Ema timor nia ai-hán mak etu ho na’an karau; sira hemu tua, ko’a hosi akadiru. Sira nia lulik, mak kesi karau dikur iha ai-lolon sira.

Iha tempu ne’ebé amu lulik na’in rua hela iha Manatuto, la iha ema tau matan ba sira. Sira na’in rua mak troka malu ba kuru bee, hili ai, te’in. Loro-loron, sira han deit etu ho naan maran. Iha fulan jullo sira sai hosi Manatuto, no sa’e ró-ahi olandés ba Lifau; hosi nebá sira halo viajen ba Batavia, no ikus mai tama Macau.

Dom Carlos Filipe Ximenes Belo

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.